Nesugaunamam Klaipėdos banditų šului koją pakišo „tulpiniai“: „Jei mirti, tai prie „Mercedes“ vairo, jei mylėti – tai gražiausią moterį“

Lietuvos nusikaltėliams 2002-aisiais prasidėjo neramios dienos. Po to, kai suimti Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai pradėjo bendradarbiauti su prokuratūros pareigūnais, atsidaro vilties  atskleisti prieš tai Klaipėdoje bei kituose miestuose įvykdytus žiaurius nusikaltimus.

„Tulpinių“ lyderiams buvo pažadėta sušvelninti bausmes, jeigu jie papasakos apie jiems žinomus neištirtus nusikaltimus.

Kai kurie su „tulpiniais“ bendravę nusikalstamo pasaulio autoritetai, baimindamiesi atsidurti už grotų, net išvažiavo iš šalies.

„Mes turime vilties, kad pajudės į priekį kai kurių žmogžudysčių tyrimas ne tik Panevėžyje, bet ir kituose miestuose“, – 2002-aisiais „Lietuvos rytui“ sakė tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka.

Pirmąja „tulpinių“ atvirumo auka tapo Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetas Sigitas Gaidjurgis – 2002-ųjų rugsėjį šis klaipėdietis, kuris tada jau buvo teistas keturis kartus, atsidūrė už grotų ir daugiau laisvės nebeišvydo: 2006 m. S.Gaidjurgis už 16 žmogžudysčių buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Sulaikyti klaipėdietį buvo nutarta po to, kai vienas „tulpinių“ lyderių Virginijus Baltušis prokurorams papasakojo apie 1997 metais įvykdytą uostamiesčio gyventojo Mindaugo Bendzalausko nužudymą.