Kraupi „Tulpinių“ sadizmo mašina: prieš šūvį į galvą – kankinimų pragaras

Kai Panevėžio „tuplinių“ gaujos nariai Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka, pravarde „Pinčia“, ir Audrius Andrušaitis 2009-aisiais buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos už „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus, banditams tai buvo jau antras aukščiausias nuosprendis.

V.Baltušiui, A.Vertelkai ir A.Andrušaičiui pirmą sykį durys į laisvę visam laikui užsivėrė 2003-aisiais: žiaurumu išgarsėjusiems „tulpiniams“ teismas tada griežčiausią bausmę skyrė už tris žmogžudystes, pasikėsinimą nužudyti, neteisėtą laisvės atėmimą, savavaldžiavimą, pareigūno vardo pasisavinimą bei kitus nusikaltimus.

Ketvirtas teisiamasis – „tulpinis“ Dainius Skačkauskas – atsipirko simboline bausme – 2 metais nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant metams. Teisiamasis pripažintas kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, savavaldžiavimo, pareigūno vardo pasisavinimo bei nusikaltimo slėpimo.

D.Skačkauskas jau nuo pat bylos tyrimo pradžios pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir suteikė jiems daug vertingos informacijos apie didesnį autoritetą gaujoje turėjusių asmenų nusikaltimus. Būtent šio asmens parodymai ir tardymo, ir teismo metu labai padėjo atskleisti bei nubausti žmogžudysčių organizatorius bei vykdytojus.

Už suteiktą pagalbą D.Skačkauskas buvo paliktas laisvėje, kur jį saugojo ginkluoti rinktinės „Aras“ pareigūnai. Į teismą šis panevėžietis būdavo atvedamas su kauke ant veido. Šalia jo visada būdavo dar vienas tokiais pat drabužiais apsirengęs bei irgi veidą kauke prisidengęs pareigūnas, todėl atskirti, kuris iš jų – D.Skačkauskas, būdavo sunku. Abu juos supdavo dar keli ginkluoti „Aro“ vyrai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai 2003-iųjų lapkritį skaitant bausmes, visi keturi teisiamieji išoriškai atrodė ramūs, tačiau salėje buvo juntama įtampa.