Kraujo pėdsakas Europoje: pirmąjį tostą kėlė už sugrįžimą į Kauną

Kaunas turėjo išskirtinę strateginę reikšmę sovietų karinėje doktrinoje. Šiame mieste buvo dislokuota ne tik elitinė 7-oji desantininkų divizija su štabu Gedimino gatvėje.

Panemunėje, Vaidoto gatvėje, buvo įsikūręs specialiosios paskirties 108-asis pulkas, pasižymėjęs „ypatingais koviniais nuopelnais“ Vengrijoje (1956 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), net Afganistane (1979 m.).

Netoli Kauno, Jonavos rajono miškuose, buvo pagrindinis SSRS oro desantinės kariuomenės mokymo centras Nr.242 (44-oji mokomoji divizija). Ten buvo rengiamos aukšto profesinio lygio šturmo brigados. Karinio konflikto atveju užsienio šalių teritorijose jos turėjo užimti ypatingos reikšmės objektus: vyriausybines įstaigas, diplomatines atstovybes, radijo ir televizijos stotis, bankus.

Į pietus nuo Kauno – Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke) buvo įsikūręs rinktinis 119-asis desantininkų pulkas.

Greta esančiuose Kazlų Rūdos miškuose buvo įrengtas vienas geriausių SSRS karinių aerodromų. Jis kartu su Ruklos ir Kėdainių aerodromais buvo dalis vadinamojo Kauno placdarmo, skirto sovietinės oro desanto kariuomenės šuoliui į Vakarus.

Anot vieno 7-osios divizijos veterano, Kauno desantininkai buvo tarsi gražiausias briliantas sovietų armijos karūnoje. Elitiniame junginyje tarnaudavo tik patys geriausi karininkai.