Lėktuvas dovanų ir trilijonus siekiantys susitarimai: ką apie D. Trumpą atskleidžia jo pirmasis užsienio vizitas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiandien leidosi į keturių dienų kelionę į Saudo Arabiją, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus; tikimasi, kad šioje misijoje daug dėmesio bus skiriama verslo sandoriams ir naujoms investicijoms naftos turtingame regione, rašo „The Washington Post“.
Ši kelionė po gilias kišenes turinčias Artimųjų Rytų monarchijas – pirmoji didelė D. Trumpo tarptautinė kelionė per antrąją kadenciją – rodo prezidento prioritetus ir dar vieną ženklą, kad jis ketina atsisakyti tradicinių JAV sąjungininkių, kurios paprastai būna pirmosios naujų prezidentų užsienio kelionės kryptys. Tai taip pat atspindi jo meilę regionui, jo turtams ir iškilmėms, kurias priimančios šalys planuoja jam surengti.
Šis vizitas vyksta esant daugybei neatidėliotinų regiono saugumo problemų, įskaitant Gazos likimą, Irano branduolinę programą ir seniai užsibrėžtą D. Trumpo tikslą sudaryti susitarimą, kuris normalizuotų Saudo Arabijos ir Izraelio santykius. Karas Gazos ruože sukėlė neramumus regione, dėl kurių Iranas ir jo įgaliotiniai yra silpniausi per visą pastarąjį laikotarpį, ir susidarė neįprastas momentas, kai gali pasikeisti jėgų pusiausvyra.
Baltųjų rūmų padėjėjai WP sakė, kad saugumo klausimai nebus svarbiausi per tris su puse dienos, kurias D. Trumpas praleis vietoje, o tai liudija, kad prezidentas santūriau vertina Jungtinių Valstijų vaidmenį pasaulyje ir daug dėmesio skiria verslo sandoriams ir investicijoms, kurios galėtų padidinti jo palankumą namuose. Neįprasta, kad D. Trumpas kelionės metu neplanuoja aplankyti Izraelio, nors jis yra netoli.
Po 19 mėnesių, per kuriuos Izraelis sudavė didelį smūgį „Hamas“ ir „Hezbollah“ – regioninėms grupuotėms, kuriomis Iranas naudojosi siekdamas nukreipti savo galią į kaimynines šalis, – kita JAV administracija galėtų laikytis kitokio požiūrio į šį regioną. Remiantis JAV žvalgybos vertinimais, Izraelio vadovai tikėjosi pasinaudoti šiuo momentu ir kartu su Jungtinėmis Valstijomis surengti karinį smūgį Irano branduolinei programai.
D. Trumpas kol kas tokias kalbas atmetė, siekdamas diplomatinio susitarimo su Teheranu dėl branduolinės programos apribojimų, kurio galimi parametrai atrodo panašūs į 2015 m. prezidento Baracko Obamos sudarytą susitarimą. D. Trumpas šio susitarimo atsisakė per savo pirmąją kadenciją, primena WP.