M. Sinkevičiaus istorija atidengė šokiruojančią landą įstatymuose: palanki kone visiems „čekių skandalų“ veikėjams
Bene garsiausias per kone visos Lietuvos savivaldybes nuvilnijusio „čekių skandalų“ epizodas su Jonavos rajono meru Mindaugu Sinkevičiumi dar nėra pasibaigęs – Aukščiausiajam teismui nutraukus baudžiamąją bylą, prokuratūros įvardintus įtakingo socialdemokrato pažeidimus ėmė narplioti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Sprendimas dėl drausminės, tarnybinės, administracinės ar etinės atsakomybės taikymo šiam 40 metų politikui turėtų būti priimtas birželio pradžioje.
Tačiau dar net nepriėmus sprendimo išlindo įstatymų spraga, kuri Socialdemokratų partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui M. Sinkevičiui iš anksto leidžia nusikratyti didžiosios dalies kaltinimų – pasirodo, VTEK gali tirti tik tas politikams ir valdininkams priskiriamų pažeidimų veikas, kurios buvo atliktos per paskutinius 3 metus.
M. Sinkevičius į teisėsaugos akiratį pateko dėl veiksmų, susijusių su Jonavos rajono tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimu nuo 2019 metų gegužės iki 2023 metų kovo – nors Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas įžvelgė jo kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, Aukščiausiasis teismas 2025 metų kovo 5 dieną panaikino žemesniųjų teismo instancijų sprendimus ir bylą nutraukė pareiškęs, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas esą buvo pernelyg griežtas ir taikytas nepagrįstai.
Išsitrins 3 metai iš 4
Tuo pačiu Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Daivos Pranytės-Zalieckienės, konstatavo: iš nurodyto teisinio reglamento matyti, kad už M. Sinkevičiui inkriminuotų teisės aktų pažeidimus buvo nustatyta tarnybinė, administracinė, drausminė ar etinė atsakomybė.
Po Aukščiausiojo teismo sprendimo prokuratūra į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl tyrimo M. Sinkevičiaus atžvilgiu atlikimo kreipėsi kovo 14 dieną