Pakito veidas, bet ne įpročiai: G. Nausėda atsikratė jaudulio, bet ne savo ankstesnės profesijos?

Į Seimą skaityti jau šeštojo metinio pranešimo atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda atrodė gerokai labiau užtikrintas savo jėgomis nei anksčiau. Nors paprakaituoti teko, balsas nevirpėjo, o prie to galėjo prisidėti ir paprasčiausiai jam palankesnė valdančioji dauguma, nei prie konservatorių valdžios, tvirtina politologai.

„Stebėdamas prezidento kūno kalbą, mačiau, kad taip, ten gal buvo truputį karšta, kakta rasojo, bet jeigu jūs atsisuktumėte ir pasižiūrėtumėte praėjusias kalbas, jo mimika buvo visai kitokia. Jis dabar kalba labiau atsipūtęs“, – komentavo politinės komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Tiesa, ekspertų teigimu, G.Nausėda vis dar neatsikratė apžvalgininko vaidmens. Situaciją šalyje dažnai vertina taip, tarsi tik būtų stebėtojas iš šono, negalintis pats įsikišti į procesus.

„Tapo gana aišku, kad šis prezidentas iki galo neatsikratė apžvalgininko rolės. Net ir tapęs tiesioginiu politinių procesų dalyviu, jis dažnai pakomentuoja tai, kas vyksta Lietuvoje, tarsi būtų SEB banko patarėjas, rengiantis reguliarias Lietuvos ekonomikos apžvalgas“, – nurodė profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jų, kartais sunku suprasti, kas slepiasi po šalies vadovo pasakymu „mes“, be to, norėtųsi, kad ir į savo nuveiktus darbus G.Nausėda sugebėtų pažvelgti kritiškiau.

Kokie buvo G.Nausėdos kalbos pliusai ir minusai? Kas rengia prezidentų metinius pranešimus? Kiek indėlio įdeda patys valstybės vadovai?