Iš buvusio savininko lūpų – daugiau detalių apie „Žalgirį“ purtančius skandalus: prakalbo apie sukilimą viduje
Daugkartinis Lietuvos futbolo čempionas Vilniaus „Žalgiris“ šį sezoną ne tik ryja karčias nesėkmių piliules stadionuose. Klubo vadovybė staiga rimtai susirgo „kėdžių laikymosi ir visuomenės pozicijos neigimo“ liga. „Galiu pasakyti paprastai – jau prieš pusantro mėnesio komandos žaidėjai planavo rengti sukilimą prieš trenerį ir vadovę. Ir tai tiesa. Tuo ir paaiškinama visa esama padėtis klube bei dabartinė suirutė“, – situaciją aplink tituluotą sostinės klubą dėliojo praeityje Vilniaus „Žalgirio“ klubą valdęs ir prezidentu buvęs 77-erių Janušas Loputis.
Lietuvos čempionai šiame sezone kapanojasi klampiame ir gerokai prasmirdusiame liūne: A lygoje antausius vienas po kito gaunanti Kazachstano specialisto Vladimiro Čeburino vedama „Žalgirio“ ekipa vargu ar apgins titulą – nors liko dar 16 mačų, vilniečiai nuo lyderio „Kauno Žalgirio“ jau atsilieka 18 taškų ir nesimato jokių pragiedrulių, jog klubas pirmenybėse nenuskęs kaip „Titanic“ laivas.
Ne ką geresnis vaizdelis yra ir tarptautinėje arenoje – UEFA Čempionų lygos atrankoje vilniečiai netikėtai nusileido Maltos klubui ir nusirito iki Konferencijos lygos atrankos. Būtent po šio akibrokšto, kai „Žalgiris“ namie laimėjo 2:0, Maltoje nusileido 0:2 ir po 11 metrų baudinių serijos buvo išstumtas iš prestižinių varžybų, futbolo bendruomenėje pasklido aiški pozicija, jog ekipą treniruojantis V.Čeburinas privalo trauktis iš savo posto.
Tiek sirgaliai, tiek ir futbolo visuomenė protestais ir pasisakymais išreiškė nuomonę, jog V.Čeburinas privalo palikti klubą, o ekipos vadovė Vilma Venclovaitienė turėtų ir privalėtų pertvarkyti klubo veiklą.
Bet iš sostinės savivaldybės per ateinančius trejus metus 4,3 mln. eurų gausianti „Žalgirio“ ekipos valdžia net neplanuoja įsiklausyti į siūlymus gerinti klubo situaciją ir elgtis skaidriai.
V.Venslovaitienė atmetė derėtis pas ją atėjusių sirgalių prašymus ir net reikalavimus, ignoruoja siūlymus atleisti viešoje erdvėje gyvenimo draugu jau vadinamą V.Čeburiną.
