Lietuvos olimpiečius prižiūrėjęs gydytojas įvertino pokyčius sporto medicinoje: „Vėl išradinėjame dviratį“

Sporto medicinoje matome vis naujus gydymo būdus, išradinėjamos vis naujesnės technologijos, sportininkai sportuoja vis ilgesnį laiką. Tačiau ar tikrai sportininkai šiais laikais ilgaamžiškumą išlaiko tik dėl naujų technologijų.

Lrytas laidoje „Nematoma pusė“ apsilankė ilgametis Lietuvos sporto olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas, kuris teigia, jog daug žinių apie mediciną turėjome jau seniai.

„Jeigu bendrai žiūrėsime į mokslą, tai mes suprasime, kad sovietmečiu sporto mokslas nebuvo blogas. Didžioji dalis mokslinių darbų buvo apie tai, kaip reikėtų ugdyti jėgą, greitį, ištvermę jau buvo parašyti.

Estijos mokslininkas jau 1970-aisiais kalbėjo apie hipochondrijas, kas tik dabar tapo populiariu dalyku. Bet jis jau tuomet kalbėjo, kokią įtaką tai turi mūsų kūnui ir panašiai. Yuri Verkhoshansky 1980-aisiais jau rašė kaip treniruoti žmogų ir tie dėsniai nepasikeitė.

Dabar sporto medicina, kaip ir visa medicina, labiau juda į technokratinę pusę ir tampa vis brangesnė. Tai yra faktas. Paskutinio žodžio technologijos, jų integravimas dirbtiniu intelektu… Tai kainuoja. Norint sumaniai integruotis, tu turi turėti duombazę. Paradoksalu, jog mes vėl išradinėjame dviratį ir jokios duombazės neturime.

Įvyko sporto sistemos pertvarka ir neliko centralizuotos medicinos. Bet aš nematau elitinio sporto be centralizavimo, nes jeigu žiūrėsime apskritai, tu apie žmogų turi žinoti viską, metai iš metų. Idealiai – nuo jaunų dienų, kai jis tik pradėjo žengti profesionalaus sporto keliu. Tai yra ne tik galimybė taikyti tam tikrą prevencines priemonės, bet kartu yra modelinių charakteristikų modeliavimas, kas vėliau leidžia tą patirtį išnaudoti ateinant naujiems žmonėms“, – Lrytas laidoje kalbėjo D. Barkauskas.