Tokių žmonių – jau daugiau nei pusė Lietuvos, tačiau kainų augimas vis dar išlieka didžiausia gyvenimo rykštė

Per metus gerokai – nuo 51 iki 55 proc. – padaugėjo žmonių, save laikančių vidurinės klasės atstovais. Šį subjektyvų vertinimą iš dalies atitinka ir statistinis vidutines pajamas gaunančių asmenų rodiklis – į šią grupę dabar patenka 58 proc. Lietuvos gyventojų, o tai 2 proc. daugiau nei pernai. Save nepasiturintiems priskiria 6 proc. lietuvių.

Vidurinės klasės sąvoka aprėpia gana platų pajamų spektrą ir gali būti skirstoma į tris pogrupius: žemesnę vidurinę, vidutiniškai vidurinę ir aukštesnę vidurinę klasę.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šiai klasei priskiria gyventojus, kurių pajamos sudaro nuo 75 iki 200 proc. šalies atlyginimų medianos, kitaip sakant, atmetus išskirtinai didelius arba mažus uždarbius, kurie iškreiptų vidurkio rodiklį. Lietuvos atveju tai 1,4–3,72 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Žemesnės vidurinės klasės atstovais save laiko 33 proc. žmonių, 6 proc. nurodė, kad jie priklauso aukštesnei vidurinei klasei, bet vos 0,4 proc. pajamų požiūriu pasivadino elitu – aukštąja klase.

Statistikos duomenimis, šalies gyventojų uždarbis per metus iš tiesų gerokai padidėjo ir dabar vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia apie 1,4 tūkst. eurų per mėnesį.

Tai lėmė padidinta minimali mėnesinė alga, didesnės valdžios socialinės išlaidos, ūkio augimas.