Šis skaičius tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingas – MMA pakėlimas gali didinti paslaugų kainas

Lietuva 2026-aisiais vėl gyvens ne pagal išgales. Finansų ministerijos parengtame ir Seime jau įregistruotame biudžeto projekte numatyta, kad pajamos, palyginti su šiais metais, sieks 21 mlrd. eurų ir bus 16,8 proc. didesnės nei šįmet, tačiau išlaidos paūgės net 18,9 mlrd. – iki 27,5 mlrd. eurų.

Planuojama, kad biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kol kas neviršys Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. ribos, nuo kurios gali būti taikomos ir atitinkamos sankcijos.

Valstybės skola, kaip nurodyta projekte, nesieks kritinės 60 proc. ribos, tačiau išaugs solidžiai – apie 5 proc. punktais – iki 45,1 proc. BVP (šįmet – 39,9 proc.).

Negana to, projektuojama, kad 2027 m. valstybės skola sudarys 48,5 proc., o dar po metų – jau ir 50,1 proc. BVP. Tarptautinėse rinkose kitais metais Lietuva ketina skolintis apie 10 mlrd. eurų (iš jų maždaug 3,5 mlrd. eurų bus skirta ankstesnėms paskoloms grąžinti), nors šįmet skolinimosi apimtis siekė 7 mlrd. eurų.

Net 4,8 mlrd. eurų bus skirta gynybos reikmėms. Tiesa, šias lėšas sudarys ne tik asignavimai Krašto apsaugos ministerijai, bet ir Valstybės gynybos fondo lėšos (per 700 mln. eurų).

Būtent dėl šio sektoriaus kol kas kuriama daugiausia sąmokslo teorijų.