K. Budrys – apie grėsmių ataskaitą ir I. Ruginienės kelionę: „Skatinu ir sveikinu“
Siekiant atliepti verslo interesus ir didinti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes, Lietuva turi atidaryti ambasadą Brazilijoje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, tai būtų itin gera galimybė išplėsti savo eksporto rinkas.
„Mes turime konsulatą San Paule ir norime atidaryti ambasadą Brazilijoje, nes tai yra tiesiogiai susiję su mūsų verslo interesu auginti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes – Braziliją, Argentiną (…). Tai mes norime nuimti didelę dalį muitų sritims, kur esame stiprūs eksporte – inžinerinės pramonės, elektronikos srityje. Kai kuriems muitams sumažėjus iki keliasdešimties proc., mes įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regionus, eksportuodami ten (…). Tai yra galimybių langas“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo K. Budrys.
„Dabar visi Europos Sąjungoje žiūri, ką gali padaryti, o Lietuvos interesas yra diversifikuoti rinkas. Mūsų ekonomika yra eksportu besiremianti, tai yra geras dalykas, bet mums reikia naujų rinkų, todėl ir nusprendėme plėtotis ten“, – akcentavo jis.
– Keli, mano nuomone, svarbiausi ataskaitoje paminėti akcentai: 1. Rusija išlieka pagrindinė ilgalaikė grėsmė; 2. Hibridinės grėsmės tampa vis svarbesnės; 3. Baltarusija tampa dar glaudesniu Rusijos kariniu ir politiniu partneriu; 4. Kinija – vis aktyvesnė žvalgybos ir technologinė grėsmė; 5. Vidaus saugumo rizikos, tai yra radikalizacija ir galimi „vienišo vilko“ išpuoliai. Kaip jūs apibendrintumėte ataskaitą ir ką akcentuotumėte?
– Turbūt tuo pačiu eiliškumu, kaip ir jūs ką tik padarėte. Mes tikrai turime iš esmės atsižvelgti į žvalgybų pateiktą vertinimą dėl Rusijos agresyvios politikos ir pajėgumų, kuriuos ji įgytų vienu ar kitu atveju. Laiko ašis, kurią žvalgybos tarnybos yra parengusios, verta dėmesio. Tai reiškia, kad priklausomai nuo scenarijaus – ar karas tęsiasi, ar turime trapias paliaubas, ar yra ilgalaikė taika, ar Rusijai yra taikomos sankcijos, ar ne – laikotarpiu iki 10 metų Rusija greičiau arba vėliau bus pasirengusi vykdyti pilno masto konvencinį karą prieš NATO. Čia ne vien apie regioninį scenarijų, bet apie didelio masto karą. Tai dar sykį yra priminimas, kad Europa turi judėti greitai.
Vis šnekama apie autonomiją: „Mes patys savarankiški – ir be Amerikos galbūt čia kažką padarysime“, bet aš žinau, kad mūsų pusėje, NATO, europinių NATO valstybių pusėje, tokių laiko ašių nėra. Nei mes atsargų tiek turime, nei mes pajėgumus taip greitai paruošime, nei mes infrastruktūrą statome. Rusija kariaudama sugeba pildyti naujus padalinius. Tai, ką daro Lietuva, yra gerai, bet vien to neužtenka. Visos NATO valstybės turi tai daryti.