Ant parako statinės atsidūrusiame Vilniuje – prieštaringa sovietų generolo misija: „Aš jus išgelbėjau“
Sukanka 35 metai, kai Sovietų Sąjungoje žlugo radikaliųjų komunistų surengtas pučas. Tai leido lengviau atsikvėpti ir nepriklausomybę gynusiai Lietuvai. Kas tomis dienomis dėjosi Vilniuje?
„Aš jus išgelbėjau nuo didelių nemalonumų“, – neabejojo Valerijus Frolovas, 2012-aisiais duodamas interviu „Lietuvos rytui“.
Šis generolas buvo paskutinis karinio Šiaurės miestelio šeimininkas – SSRS ginkluotųjų pajėgų Vilniaus įgulos vadas ir įėjo į istoriją kaip žmogus, išvedęs sovietų armiją iš Lietuvos.
Buvęs sovietų kariškis, kuris eidamas 68-uosius mirė 2014-ųjų lapkritį Minske, buvo įsitikinęs, kad Lietuvai padarė du svarbius darbus: iš karto po pučo nuramino kariauti nusiteikusius omonininkus (specialiosios paskirties milicijos būrį OMON), o vėliau pats įsodino juos į lėktuvą, be to, padėjo pabėgti Lietuvos komunistų partijos (SSKP) vadovui Mykolui Burokevičiui su keliomis dešimtimis bendražygių.
Sovietų armiją išvedus iš Lietuvos, V.Frolovas pradėjo tarnybą Baltarusijos armijoje. Išėjęs į pensiją jis dalyvavo politikoje, buvo opozicinės Baltarusijos socialdemokratų partijos vicepirmininkas, net turėjo ambicijų balotiruotis į Baltarusijos prezidentus.
– Ar apie rengiamą pučą Maskvoje žinojote iš anksto? – V.Frolovo paklausė „Lietuvos rytas“.
