Vilniaus nuteistųjų gyvenimo dramos – verkia išeidami į laisvę
Būna, kad dešimt ar dvylika metų kalėjime praleidęs žmogus, priartėjus metui išeiti į laisvę, apsipila ašaromis. Tai nėra džiaugsmo ašaros: jis verkia, nes neturi kur eiti, niekas jo nelaukia ir jis nežino, kaip reikės gyventi toliau. Su panašiomis istorijomis Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė ir socialinis darbuotojas Simonas Schwarzas susiduria nuolatos.