Viršukalnės, kurių galime nebepamatyti, arba kokia kryptimi juda švietimo sistema
Kas yra kopęs į kalnus, žino, kokios kartais iliuzinės būna viltys – kai jau galvoji, kad už to posūkio tikrai trokštamas objektas (ir laikas, kurį eini, ir savijauta, ir vaizduotė patvirtina prielaidas), paaiškėja, kad tai tik dar vienas posūkis, dar vienas pakilimas, po to bus nusileidimas, ir jų laukia nežinia kiek. O tas tikslas dažnai gerokai toliau nei buvo galima savo kūnui ir protui (kartais ir bendražygiams) pažadėti.
[...]