Karantino sąlygomis teisė gins tuos, kurie sąžiningai sieks tarpusavio interesų apsaugos balanso
Vyriausybei paskelbus karantino režimą ir su tuo susijusius apribojimus, ne viena įmonė patyrė ir, akivaizdu, užsitęsus situacijai, dar patirs nemažai nuostolių. Verslo veiklos suvaržymai ir dėl to stringantis prekių/paslaugų tiekimas bei vėluojantys atsiskaitymai kelia nemažai nerimo dėl sutartinių įpareigojimų vykdymo ir klausimą, kas turi prisiimti atsiradusių nuostolių riziką. Visi sutartinių santykių subjektai, bandydami spręsti situaciją abipusių derybų ir nuolaidų būdu? Kiekvienas verslininkas atskirai, išimtinai gindamas savo įmonės interesus ir vadovaudamiesi taisykle „skęstančiojo gelbėjimas yra paties skęstančiojo reikalas“? O gal dalį naštos turėtų prisiimti valstybė, t.y. visi mes, nes apribojimai nustatyti visos visuomenės labui, todėl „susimokėti“ už tai turėtų ne tik pavieniai verslo subjektai, bet ir pati valstybė, numačiusi tokius apribojimus viešo intereso tikslais?