Praeivę pribloškė radinys paauglės telefone: „Būtų kas nors papasakojęs, netikėčiau“
Būtų kas nors papasakojęs, netikėčiau. Nieku gyvu. Bet tai nutiko man. Ėjau per perėją iš parduotuvės, nešina krepšiais. Ne viena ėjau ta perėja, bet kažkodėl ne kieno kito, o mano akys užkliuvo už gatvės dulkėse gulinčio daikto. Piniginė-ne piniginė, gal užrašų knygelė, pamaniau. Pasilenkiau, paėmiau. Ogi modernus telefonas! Pirma mintis jį radus – skambinti įrašytais numeriais, ieškoti savininko. Betgi telefonas modernus, užrakintas, neprieinamas.