Vaikų maištas: kartais sustabdome per vėlai, kai tragedija jau būna įvykusi
Dažnai rašome apie apleistus ir nemylimus vaikus, bet ir viskuo aprūpintos bei apgaubtos beribe meile mūsų atžalos nustebina ir suglumina nemotyvuotu priešiškumu, atžarumu, net žiaurumu. Ar turime būti kantrūs ir tolerantiški, laukti, kol vaikas krizę "išaugs", ar vis dėlto tokį jo elgesį pažaboti griežtomis priemonėmis? Kaip elgtis gimus kitam vaikui?