Išsiaiškinus penktoko sūnėno paslaptį tetą net supykino: „Prasiblaiviau ir išbėgau namo“
Prašau pagalbos, esu visiškoje neviltyje. Nors rytoj į darbą, jau kelias valandas guliu lovoje bandydama užmigti, negaliu nustoti verkti iš skausmo ir nerimo dėl savo sūnėno. Vakar atvykau pas sesę pasibūti. Kol ji gamino vakarienę, nuėjau pas savo sūnėną į jo kambarį nustebau, kad jo kambarys buvo užrakintas. Nors jis beveik visada prie kompiuterio žaidžia arba kalba su draugais ir durų niekada nerakindavo, pasibeldus girdėjosi, kad kažką padėjo arba pasiėmė.