Katažina Zvonkuvienė: buvo silpnumo akimirkos, kai verkdama ir isterikuodama vyrui rėkiau
„Tu visą laiką galvoji, tavo smegenys visą laiką užimtos klausimais: o kodėl? o kas? Gal praeis keleri metai ir bus lengviau, kai jis paaugs? Gal čia gyvenimo klaida? Man buvo silpnumo akimirkos iki tokio lygio, kad aš verkdama ir isterikuodama vyrui tiesiog rėkiau, kad gal man nereikėjo gimdyti.