E. Parulskis. Pamačius spektaklį, dėl parodos neverkiama
Ankstyvas rytas. Lengvas vėjelis netrukdė retuose senamiesčio medžiuose įsitaisiusiems paukščiams čiulbėjimais, čirškėjimais ir kranksėjimais žadinti gyventojų. Dar neaukštai pakilusios saulės spinduliai, prasibrovę pro bažnyčios bokštus, akino ir vieną akimirką, pasukusi už kampo, pamaniau, kad tai kokie nors regėjimo trikdžiai – prie muziejaus durų būriavosi nemenkas žmonių būrys.