Rinkoje – lūžis: kai kurių būstų era nuomos segmente baigiasi

Pastaraisiais metais Vilniuje ir kituose šalies didmiesčiuose sparčiai kilusios nuomos kainos šiemet gali nustebinti.

Kainų dinamiką labiausiai lemia būsto įperkamumas, paskolų sąlygos bei pasiūlos santykis su paklausa. Naujos statybos projektų pasiūlos trūkumas Vilniuje vis dar skatina kainų augimą, tačiau šiemet stebėsime ir būsto kategorijų, kuriose tendencijos keičiasi. Kai kurių būstų era nuomos segmente apskritai baigiasi.

Smulkusis investuotojas Mindaugas Busila atkreipia dėmesį į takoskyrą: dauguma tikisi šiemet bent 10 proc. būsto kainų augimo. Panašiai auga ir atlyginimai, tik štai nuomos kainos kyla vos 1–2 proc. paklaidos ribose.

Nuomos kainos Vilniuje artimos Rygai – pas mus jos maždaug 10 proc. didesnės: miestai sulaukia panašaus atvykėlių iš užsienio skaičiaus, turi panašų pragyvenimo lygį. Tiesa, kaip pastebti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas bei vienas iš partnerių Ugnius Latvys, Vilnius visapusiškai pastaraisiais metais auga greičiau, ilgainiui tai gali lemti ir greitesnį kainų augimą.

Taline nuomos kainos taip pat gana panašios – apie 10 proc. didesnės nei Vilniuje. Tuo tarpu Vakarų Europos sostinėse nuoma brangesnė ne procentais, o kartais.

Anot U. Latvio, nuomos rinka Vilniuje – itin netolygi, esminis skirtumas slypi statybos metuose bei vietoje.