Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno paskelbta žinia, kad Migracijos komisija pritarė siūlymui Lietuvai sumokėti finansinį įnašą į Europos Sąjungos (ES) solidarumo fondą ir nepriimti į šalį migrantų, viešojoje erdvėje sutikta nevienareikšmiškai. Ne tik dėl požiūrio į migraciją išsiskyrimų, bet ir dėl to, ar streikuojant mokytojams ir per siūles braškant valstybės biudžetui iš tiesų turime prabangą pinigus leisti dar ir čia. Skirtingai tokią naujieną taip pat vertina ir portalo Lrytas kalbinti ekspertai. Anot politologo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Sauliaus Spurgos, sprendimas ne priimti migrantus, o susimokėti neprieštarauja ES teisės aktams ir turi teisę gyvuoti. Be to, mums tai galbūt palengvintų ir biurokratinę naštą. „O kitos valstybės galbūt turi daugiau patirties, geresnę infrastruktūrą ir yra geriau pasiruošusios integruoti migrantus“, – svarstė docentas. Migracijos sociologas, organizacijos „Diversity Development Group“ įkūrėjas Karolis Žibas savo ruožtu tikino, kad sprendimas turėti nulinę kvotą Lietuvai tiek ekonominiu, tiek strateginiu požiūriu būtų labai trumparegiškas. Tai esą nedemonstruoja ir to, kad Lietuva ES kontekste yra patikima partnerė. „Mes pasaulyje turime 123 milijonus prievartinių migrantų, kitaip tariant, perkeltų asmenų, įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, ir čia mes kalbame visame kontekste, kai yra 123 milijonai, apie 21 tūkstantį perkeltų žmonių per 27 ES šalis. Čia yra niekas“, – pabrėžė jis. „Mes turime baimės retorika paremtą politiką, kada mes apie migraciją kalbame kaip apie grėsmę, o ne kaip apie tai, kas visada migracija buvo – kaip instrumentas socioekonominiam valstybės vystymuisi, darbo rinkai ir panašiai“, – sakė K. Žibas.